Namai, kuriuose nemiega vaikai

Iš namų pabėgo Miegas, rado praviras duris.

Pas vaikus, kurie nemiega, betvarkės jis netvarkys!

Susikrovė į lagaminą grožio kupinus sapnus:

Šiąnakt – apie patrakusį pingviną,

ryt – šokoladinius batonus plukdančius laivus...

...Ech, gal visgi grįžti?

Išgirdęs ryžtingą: „Nemiegosim“, „ne-mie-go-sim“,

Gana! Užvėrė spyną

ir patraukė tyliai per vartus.

Šikšnosparnio taksi sustabdęs, tarė:

- Prašau atgal mane, ir tiesiai į Mėnulį.

Šioje šeimoj tai buvo tik laikina stotelė.

Ir jiedu tuoj pro tamsų rūką tolyn iškūrė.

Namuos šešėlių teatras rimo,

Ir žvaigždės žiovulio dulkes pabarstė,

Palmės šakeles už geriausią pjesę išdalino,

Sėkmė lydėjo tuos, kam reikia.

Miego patale.

Miego, bet jo nebuvo!

Tėvas skubiai telefoną, renka numerį du trys du trys.

Laimei pakelia ragelį.

Balsas kitame gale:

- Sapnų kelionių biuras klauso.

O tėvas švyst:

-Nerandam mūsų Miego.

Tikiuos padėti galit?!

- Pradingo, sakot? Bet taip nebūna,-

It mokytoja prigavusi pirmūną,

tarė.

- Gerai, pažiūrim, ką užsakėt.

Dabar pasitikėjimo savim sapnų kelionė – populiariausia prekė.

- Oi ne, vaikams čia Miegas dingo.

Labai sugrįžti prašo. Prikeps sausainių,

Išvirs arbatos.

- Minutę vieną, tuoj užčiuopsim siūlo galą,

GPS man rodo virš kūdros šviečiantį zigzagą

Lūkuriuoja jis, ir sapnai pakibę.

Gal santykiai ir ne tokie pašliję..

Išsiųsime pakviečiantį signalą.

Linkiu kantrybės ir jaukumo prie jūsų vaišių stalo.

Grįžo Miegas iš kelionės, rado praviras duris.

Pas vaikus sapnų dalinti.

Miego – mylinti kaip angelo širdis.

Ir saldžioj tyloj namai pradėjo tirpti...